Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS) ir Eurosistemoje

ECB nuotr.Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu, o nuo 2015 m. sausio 1 d. prisijungė prie Eurosistemos, kurią sudaro ECB ir eurą įsivedusių šalių centriniai bankai. Įstodama į euro zoną, Lietuva nuo 2015 m. prisijungė ir prie bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo. Atitinkamai ECB tapo atsakingas už trijų didžiausių Lietuvoje registruotų bankų tiesioginę priežiūrą.

ECBS pagrindinis tikslas, uždaviniai ir funkcijos yra nustatyti Sutartyje dėl ES veikimo ir  jos Protokole dėl ECBS ir ECB statuto. Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Svarbiausi uždaviniai: nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką; atlikti užsienio valiutų operacijas, atitinkančias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas; laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas; skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. Tol, kol bus euro neįsivedusių šalių, svarbiausi uždaviniai vykdomi per Eurosistemą.

ECB užtikrina ECBS uždavinių įgyvendinimą veikdamas pats arba per nacionalinius centrinius bankus. ECBS vadovauja ECB sprendimus priimantys organai – Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba. Bendroji taryba – ECB sprendimus priimantis organas, kuris veiks tol, kol bus neįvedusių euro valstybių narių. Nuo Lietuvos narystės ES pradžios Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe, o nuo narystės euro zonoje – ECB valdančiosios tarybos, nustatančios euro zonos pinigų politiką, veikloje.

ECB sprendimus priimantiems organams padeda dirbti Eurosistemos/ECBS komitetai. Lietuvos banko darbuotojai dalyvauja 13 ECBS komitetų – Apskaitos ir pinigų politikos pajamų, Banknotų, Eurosistemos/ECBS ryšių, Finansinio stabilumo, Informacinių technologijų, Vidaus audito, Tarptautinių ryšių, Teisės, Rinkos operacijų, Pinigų politikos, Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų, Statistikos, Žmogiškųjų išteklių konferencijos – ir virš 50 įvairių darbo grupių darbe. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos banko atstovai taip pat pradėjo dalyvauti 4 ECBS komitetuose, kurie veikia tik Eurosistemos sudėtyje: Valdymo priežiūros, Organizacinės raidos, Rizikos valdymo ir Biudžeto. Dalyvavimas komitetuose ir jų įsteigtose darbo grupėse sudaro geras sąlygas nacionalinių centrinių bankų ekspertams diskutuoti ir pasikeisti nuomonėmis įvairiais centrinės bankininkystės klausimais.

Lietuvos bankas yra pasirašyto ECB kapitalo dalininkas. Pasirašyti ir turėti ECB kapitalo gali tik ES šalių nacionaliniai centriniai bankai. Euro zonos valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams priklauso 70 proc. viso ECB kapitalo, o kitus 30 proc. dalijasi ne euro zonos valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai. Nacionalinių centrinių bankų dalių ECB kapitalo pasirašymo rakte svoris nustatomas pagal atitinkamų valstybių narių bendro gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto dalį. Šie svoriai koreguojami kas penkerius metus arba kai į ES įstoja nauja valstybė narė. Lietuvos bankui tenkanti pasirašyto ECB kapitalo dalis – 0,4132 proc., sudaranti 44 728 929,21 euro. Nedalyvaudamas euro zonoje, Lietuvos bankas yra apmokėjęs 3,75 proc. šios pasirašyto ECB kapitalo dalies. Lietuvai prisijungus prie euro zonos Lietuvos bankas į ECB kapitalą pervedė papildomą 43 051 594, 36 eurų dydžio įmoką.

 

Atnaujinta 2015-01-01