Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS)

ECB nuotr.Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu, o nuo 2015 m. sausio 1 d. prisijungs prie Eurosistemos, kurią sudaro ECB ir eurą įsivedusių šalių centriniai bankai. Įstodama į euro zoną, Lietuva nuo 2015 m. prisijungs ir prie bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo ir už trijų didžiausių Lietuvoje registruotų bankų tiesioginę priežiūrą taps atsakingas ECB.

ECBS pagrindinis tikslas, uždaviniai ir funkcijos yra nustatyti Sutartyje dėl ES veikimo ir  jos Protokole dėl ECBS ir ECB statuto. Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Svarbiausi uždaviniai: nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką; atlikti užsienio valiutų operacijas, atitinkančias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas; laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas; skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. Tol, kol bus euro neįsivedusių šalių, šie svarbiausi uždaviniai vykdomi per Eurosistemą.

ECB užtikrina ECBS uždavinių įgyvendinimą veikdamas pats arba per nacionalinius centrinius bankus. ECBS vadovauja ECB sprendimus priimantys organai – Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba. Bendroji taryba – ECB sprendimus priimantis organas, kuris veiks tol, kol bus neįvedusių euro valstybių narių. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe, o nuo 2014 m. liepos 23 d. – stebėtojo teisėmis pradėjo dalyvauti ir ECB valdančiosios tarybos, nustatančios euro zonos pinigų politiką, posėdžiuose.

 ECB sprendimus priimantiems organams padeda dirbti Eurosistemos/ECBS komitetai. Lietuvos banko darbuotojai dalyvauja 13 ECBS komitetų – Apskaitos ir pinigų politikos pajamų, Banknotų, Eurosistemos/ECBS ryšių, Finansinio stabilumo, Informacinių technologijų, Vidaus audito, Tarptautinių ryšių, Teisės, Rinkos operacijų, Pinigų politikos, Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų, Statistikos, Žmogiškųjų išteklių konferencijos ir beveik 40 jų įsteigtų darbo grupių – darbe. Dalyvavimas komitetuose ir jų įsteigtose darbo grupėse sudaro geras sąlygas nacionalinių centrinių bankų ekspertams diskutuoti ir pasikeisti nuomonėmis įvairiais centrinės bankininkystės klausimais. Nuo 2014 m. liepos 23 d. Lietuvos banko atstovai taip pat pradėjo dalyvauti 5 ECBS komitetuose, kurie veikia tik Eurosistemos sudėtyje: Valdymo priežiūros, Eurosistemos IT priežiūros, Organizacinės raidos, Rizikos valdymo ir Biudžeto.

Lietuvos bankas yra pasirašyto ECB kapitalo dalininkas. Pasirašyti ir turėti ECB kapitalo gali tik ES šalių nacionaliniai centriniai bankai. Euro zonos valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams priklauso 70 proc., o kitus 30 proc. viso ECB kapitalo dalijasi ne euro zonos valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai. Nacionalinių centrinių bankų dalių ECB kapitalo pasirašymo rakte svoris nustatomas pagal atitinkamų valstybių narių bendro gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto dalį. Šie svoriai koreguojami kas penkerius metus arba kai į ES įstoja nauja valstybė narė. 2013 m. ECB kapitalo raktas perskaičiuotas du kartus: liepos 1 d., į ES įstojus Kroatijai, ir rugpjūčio 29 d., ECB atlikus kas penkerius metus daromą kapitalo rakto perskaičiavimą. Po abiejų perskaičiavimų ECB kapitalas padidėjo iki 10 825 007 069,61 euro, atitinkamai Lietuvos bankui tenkanti pasirašyto ECB kapitalo dalis – 0,4132 proc. ir tai sudaro 44 728 929,21 euro. Euro zonoje nedalyvaujančių valstybių nacionaliniai centriniai bankai apmoka 3,75 proc. jų pasirašyto ECB kapitalo. Dėl to Lietuvai prisijungus prie euro zonos Lietuvos bankas į ECB kapitalą turės pervesti papildomą apie 43 mln. eurų dydžio įmoką.

 

Atnaujinta 2014-04-07