Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS)

ECB nuotr.Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariu.

ECBS sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai. ECBS pagrindinis tikslas, uždaviniai ir funkcijos yra nustatyti sutarties Dėl Europos Sąjungos veikimo Protokole Dėl ECBS ir ECB statuto. Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Svarbiausi uždaviniai: nustatyti ir įgyvendinti Europos Bendrijos pinigų politiką; atlikti užsienio valiutos operacijas, atitinkančias sutarties Dėl Europos Sąjungos veikimo  nuostatas; laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio atsargas; skatinti sklandų mokėjimo sistemos veikimą.

ECB užtikrina ECBS uždavinių įgyvendinimą veikdamas pats arba per nacionalinius centrinius bankus. ECBS vadovauja ECB sprendimus priimantys organai – Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba. Bendroji taryba – ECB sprendimus priimantis organas, kuris veiks tol, kol bus neįvedusių euro valstybių narių. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe.

Bendrosios tarybos kompetencijos klausimai sprendžiami ECBS komitetų, kurie padeda ECB sprendimus priimantiems organams atlikti savo užduotis, posėdžiuose. Lietuvos banko darbuotojai dalyvauja 12 ECBS komitetų – Apskaitos ir pinigų politikos pajamų, Bankų priežiūros, Banknotų, Eurosistemos/ECBS komunikacijos, Informacinių technologijų, Vidaus audito, Tarptautinių ryšių, Teisės, Rinkos operacijų, Pinigų politikos, Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų, Statistikos, taip pat Žmogiškųjų išteklių konferencijos ir beveik 40 jų įsteigtų darbo grupių darbe. Dalyvavimas komitetuose ir jų įsteigtose darbo grupėse sudaro geras sąlygas nacionalinių centrinių bankų ekspertams diskutuoti ir pasikeisti nuomonėmis įvairiais centrinės bankininkystės klausimais.

Lietuvos bankas yra pasirašyto ECB kapitalo dalininkas. Pasirašyti ir turėti ECB kapitalo gali tik ES šalių nacionaliniai centriniai bankai. Euro zonos valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams priklauso 70 proc., o kitus 30 proc. viso ECB kapitalo dalijasi ne euro zonos valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai. Nacionalinių centrinių bankų dalių ECB kapitalo pasirašymo rakte svoris nustatomas pagal atitinkamų valstybių narių bendro gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto dalį. Šie svoriai koreguojami kas penkerius metus arba kai į ES įstoja nauja valstybė narė. 2013 m. ECB kapitalo raktas perskaičiuotas du kartus: liepos 1 d., į ES įstojus Kroatijai, ir rugpjūčio 29 d., ECB atlikus kas penkerius metus daromą kapitalo rakto perskaičiavimą. Po abiejų perskaičiavimų ECB kapitalas padidėjo iki 10 825 007 069,61 euro, atitinkamai Lietuvos bankui tenkanti pasirašyto ECB kapitalo dalis –  0,4132  proc. ir tai sudaro 44 728 929,21 euro. Euro zonoje nedalyvaujančių valstybių nacionaliniai centriniai bankai apmoka 3,75 proc. jų pasirašyto ECB kapitalo.

 

Atnaujinta 2014-04-07