Apie priežiūrinę veiklą

Kredito ir mokėjimo įstaigų priežiūra

Elektroninių pinigų įstaigų priežiūra

Draudimo rinkos dalyvių priežiūra

Finansinių priemonių rinkų priežiūra

       

 

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba

2012 m.  pradžioje veiklą pradėjęs naujas Lietuvos banko padalinys – Priežiūros tarnyba prižiūri komercinius bankus ir kitas kredito bei mokėjimų įstaigas, vertybinių popierių ir draudimo rinkas, nagrinėja vartotojų bei finansų įstaigų ginčus. Šias funkcijas iki tol atliko likviduojamos Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas. Už vartotojų ir finansų institucijų ginčų nagrinėjimą buvo atsakingos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Draudimo priežiūros komisija.

Lietuvos banko valdyba Priežiūros tarnybai pagal kompetenciją yra pavedusi savarankiškai spręsti kai kuriuos finansų įstaigų priežiūros klausimus.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba įgaliota prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, išskyrus bankus, Centrinę kredito uniją, draudimo įmones, užsienio bankų, draudimo įmonių filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, taikyti įstatymų nustatytas poveikio priemones, duoti nurodymus, įpareigojimus, taikyti draudimus ir kitas priemones.

Priežiūros tarnybai taip pat pavesta spręsti klausimus dėl licencijų, leidimų, sutikimų, pritarimų, neprieštaravimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo (galiojimo panaikinimo), išskyrus tam tikrus atvejus.

Net ir delegavusi dalį funkcijų Priežiūros tarnybai Lietuvos banko valdyba turi teisę pati spręsti bet kurį Lietuvos banko struktūriniams padaliniams pavestą spręsti klausimą.

Kredito ir mokėjimo įstaigų priežiūra

Lietuvos bankas vykdo nuolatinę kredito ir mokėjimo įstaigų finansinės būklės analizę, vertina jų veiklą, kontroliuoja, kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys normatyvai ar kiti reikalavimai, analizuoja kredito ir mokėjimo įstaigų sistemos veiklos rodiklius bei tendencijas, suteikia prižiūrimoms įstaigoms veiklos licencijas, leidimus, sutikimus. Be to, Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų bei prižiūrimų įstaigų tarpusavio ginčus ir teikia rekomendacijas, kaip, Lietuvos banko nuomone, turėtų būti išspręstas konkretus ginčas tarp vartotojo ir finansų įstaigos.

Kredito įstaigų priežiūra

Kredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti, ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus reikalavimus bei tarptautinius apskaitos standartus ir Bazelio komiteto rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.

Lietuvos bankas nuolat analizuoja kredito įstaigų finansinę būklę, vertina jų veiklą, kontroliuoja, kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys normatyvai, nagrinėja bankų sistemos veiklos rodiklius ir tendencijas. Lietuvos bankas taip pat periodiškai inspektuoja ir tikrina kredito įstaigas. Inspektavimas įprastai atliekamas pagal poreikį įtraukiant jį į Lietuvos banko patvirtintą metinį inspektavimo planą. Esant būtinybei, gali būti atliekami ir neplaniniai inspektavimai. Inspektavimo metu, koncentruojantis į kredito įstaigų veiklos didžiausios rizikos sritis, siekiama patikrinti, kaip laikomasi kredito įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, steigimo dokumentų ir vidaus taisyklių reikalavimų, saugios ir patikimos veiklos principų. Jei nustatoma kredito įstaigų veiklos trūkumų ar teisės aktų nesilaikymo atvejų, reikalaujama juos pašalinti, o prireikus taikomos teisės aktuose nustatytos poveikio priemonės. Europos Sąjungos valstybių bankų filialų Lietuvoje priežiūrą atlieka tos šalies, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija.

Bendras priežiūros mechanizmas

Įstojusi į euro zoną, Lietuva nuo 2015 m. sausio 1 d. prisijungė prie Bendro priežiūros mechanizmo (BPM). BPM yra pirmasis žingsnis planuojamos Bankų sąjungos link. Bankų sąjungos tikslas – užtikrinti finansinį stabilumą ir apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo žlungančių bankų gelbėjimo išlaidų. Antruoju žingsniu turėtų tapti vieninga bankų pertvarkymo sistema, įskaitant specialų fondą probleminių bankų nuostoliams dengti, bendras gelbėjimo taisykles, atnaujintas indėlių apsaugos taisykles.

BPM  išplečia Europos Centrinio Banko įgaliojimus – nuo šiol jis bus atsakingas ir už svarbiausių euro zonos bankų grupių priežiūrą, tą priežiūrą vykdys glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Mažiau reikšmingi bankai ir toliau lieka nacionalinių priežiūros institucijų globoje. BPM dalyviais yra visos euro zonos šalys, prie šio mechanizmo gali prisijungti ir nepriklausančios euro zonai šalys, norinčios glaudžiai bendradarbiauti su Europos Centriniu Banku ir pritariančios naujai priežiūros sistemai.

Iki šiol Lietuvos bankas buvo atsakingas už Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų licencijavimą ir priežiūrą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. dalis sprendimų priėmimo galių ir priežiūrinės atsakomybės perkeliama į Europos Centrinį Banką, tačiau Europos Centrinis Bankas ir toliau pasikliaus Lietuvos banko darbuotojais, ištekliais ir patirtimi. Tris didžiausius Lietuvoje registruotus bankus (SEB, „Swedbank" ir DNB) Europos Centrinis Bankas tiesiogiai prižiūrės kartu su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos ekspertais. Likusių bankų priežiūrą ir toliau vykdys Lietuvos bankas.

Mokėjimo įstaigų priežiūra

Mokėjimo įstaiga – mokėjimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas, kuris nėra kredito ar elektroninių pinigų įstaiga, negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir leisti elektroninių pinigų. Mokėjimo įstaigos, be mokėjimo paslaugų, turi teisę teikti glaudžiai su šiomis paslaugomis susijusias papildomas paslaugas, taip pat leidžiama joms vykdyti kitą su mokėjimo paslaugomis nesusijusią veiklą.

Lietuvos bankas atlieka nuolatinę mokėjimo įstaigų teikiamų mokėjimo paslaugų ir glaudžiai su šiomis paslaugomis susijusių papildomų paslaugų dokumentinę priežiūrą, prireikus inspektuoja, rengia teisės aktus, reglamentuojančius mokėjimo įstaigų veiklos, rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir kitus reikalavimus.

Lietuvos bankas mokėjimo įstaigoms teikia metodinę pagalbą įgyvendinant įstatymų ir Lietuvos banko valdyboje priimtų teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo įstaigų veiklos, rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir kitus reikalavimus, nuostatas.

Elektroninių pinigų įstaigų priežiūra

Elektroninių pinigų įstaigų priežiūros tikslas – stebėti, ar elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje veikiantys filialai, turintys Lietuvos banko išduotą licenciją, vykdo įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai išduota licencija, suteikianti teisę leisti elektroninius pinigus.
Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus piniginių lėšų iš fizinių ar juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui, laikoma elektroninėse laikmenose, skirta mokėjimo operacijoms atlikti ir yra priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai (pvz., prekių pardavėjų ir paslaugų teikėjų).

Lietuvos bankas vykdo nuolatinę elektroninių pinigų įstaigų dokumentinę priežiūrą, prireikus inspektuoja, rengia teisės aktus, reglamentuojančius elektroninių pinigų įstaigų veiklos, rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir kitus reikalavimus, analizuoja jų finansinę būklę ir veiklą, kontroliuoja, kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys reikalavimai, analizuoja elektroninių pinigų įstaigų sistemos veiklos duomenis ir tendencijas, suteikia prižiūrimoms elektroninių pinigų įstaigoms įvairaus pobūdžio leidimus, sutikimus. Be to, Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų ir elektroninių pinigų įstaigų tarpusavio ginčus bei teikia rekomendacijas, kaip, Lietuvos banko nuomone, turėtų būti išspręstas konkretus ginčas tarp vartotojo ir elektroninių pinigų įstaigos. Lietuvos bankas elektroninių pinigų įstaigoms teikia metodinę pagalbą įgyvendinant įstatymų ir Lietuvos banko valdyboje priimtų teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių pinigų įstaigų veiklos, rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir kitus reikalavimus, nuostatas.

Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialų, veikiančių Lietuvoje, priežiūrai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir elektroninių pinigų įstaigoms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus bei Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme ir teisės aktuose nustatytas išimtis.

Draudimo rinkos dalyvių priežiūra

Draudikų ir draudimo tarpininkų priežiūros tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų (toliau – vartotojai) interesų ir teisių apsaugą. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais, tarptautiniais standartais ir geriausia draudimo priežiūros praktika, vykdo draudimo rinkos dalyvių priežiūrą bei veiklos teisinį reglamentavimą, nagrinėja ginčus, kylančius tarp vartotojų ir rinkos dalyvių, ir skundus dėl jų veiklos bei vykdo elgsenos rinkoje vartotojų atžvilgiu priežiūrą.

Lietuvos bankas kontroliuoja, ar draudikai ir draudimo tarpininkai vykdo teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimus bei tenkina licencijavimo sąlygas. Draudikų ir draudimo tarpininkų priežiūra vykdoma analizuojant priežiūrai skirtų finansinių ir statistinių ataskaitų duomenis bei kitą priežiūros institucijai pateikiamą informaciją (atliekant dokumentinę priežiūrą), taip pat inspektuojant įmones.

Aktyviai dalyvaudamas formuojant bei įgyvendinant valstybės draudimo ir draudimo priežiūros politiką, Lietuvos bankas bendradarbiauja su valstybės institucijomis, profesinėmis draudikų ir draudimo tarpininkų asociacijomis, nuolat informuoja visuomenę apie pasikeitimus draudimo rinkoje, analizuoja draudimo rinkos rodiklius, vertina ir prognozuoja jos vystymosi tendencijas.

Draudikų priežiūra

Lietuvos bankas stebi draudimo įmonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, finansinę būklę, atsižvelgdamas į makroekonominių rodiklių kitimo tendencijas ir galimus pokyčius finansų rinkose. Lietuvos bankas tikrina, ar draudimo įmonės techninius atidėjinius, mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą apskaičiuoja pagal teisės aktų reikalavimus, įvertina, ar jų nuosavos lėšos yra tinkamos kokybės ir pakankamos kapitalo poreikiui padengti. Atlikdamas draudimo įmonių priežiūrą, Lietuvos bankas taip pat vertina, ar apdairiai draudimo įmonės investuoja lėšas, ar turi tinkamas rizikos ir kapitalo valdymo procedūras, ar draudimo įmonių valdymo sistema veiksminga.

Kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvoje (toliau – filialai), finansinę priežiūrą vykdo atitinkamų valstybių narių, kuriose registruotos įmonės (filialų steigėjos), priežiūros institucijos. Lietuvos bankas, siekdamas disponuoti pakankama informacija apie šių įmonių finansinę būklę, bendradarbiauja su jas prižiūrinčiomis institucijomis.

Draudikai privalo laikytis nustatytų viešai skelbiamos informacijos reikalavimų. Draudimo įmonės ar filialo interneto svetainėje privalo būti esminė informacija apie įmonę, finansinės ataskaitos, draudimo produktų aprašymai, išmokų mokėjimo, skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos, priklausomų draudimo tarpininkų sąrašai. Nuo 2017 m. draudimo įmonės mokumo ir finansinės būklės ataskaitoje taip pat pradės skelbti informaciją apie veiklos rezultatus, valdymo sistemą, rizikos profilį, kapitalo valdymą, turto ir įsipareigojimų vertinimo principus.  

Draudimo tarpininkų priežiūra

Nepriklausomi draudimo tarpininkai – draudimo brokerių įmonės – tarpininkaudami įsigyjant draudimo apsaugą atstovauja vartotojo interesams. Draudimo brokerių įmonės yra licencijuojamos Lietuvos banko ir privalo vykdyti šiai veiklai keliamus reikalavimus (kapitalo pakankamumo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo, atskiros banko sąskaitos, vartotojų informavimo ir poreikių nustatymo). Lietuvos bankas taip pat rengia draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus – tik tokius egzaminus išlaikę bei Draudimo brokerių rūmų nariais tapę asmenys gali vykdyti draudimo brokerių veiklą.

Priklausomų draudimo tarpininkų – draudimo agentų – veikla nėra licencijuojama, už jų veiklą tiesiogiai yra atsakingos draudimo įmonės, kurioms jie atstovauja.

Finansinių priemonių rinkų priežiūra

Finansinių priemonių rinkos dalyviai – tai finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, investicines paslaugas teikiantys bankai, reguliuojamos rinkos ir jų nariai, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas bei sąskaitų tvarkytojai.

Finansinių priemonių rinkos dalyvių priežiūros pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad šalies finansų rinka veiktų sąžiningai, efektyviai ir skaidriai, mažinti rinkos sisteminę riziką, skatinti tvarią plėtrą ir užtikrinti investuotojų informavimą bei apsaugą.

Lietuvos bankas išduoda licencijas ir leidimus Finansinių priemonių rinkos dalyviams, stabdo ir panaikina jų galiojimą bei stebi ir kontroliuoja, kad rinkos dalyviai veiktų stabiliai, būtų patikimai valdomi ir gebėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

Be to, Lietuvos bankas prižiūri, kad reguliuojamos rinkos dalyviai laikytųsi sąžiningos prekybos taisyklių, o investuotojai laiku gautų visą teisės aktuose nustatytą privalomą atskleisti informaciją.

Kartu siekiama užtikrinti, kad, teikiant investicines paslaugas, su investuotojais būtų elgiamasi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kad jie gautų visą reikalingą informaciją, leidžiančią priimti racionalius investicinius sprendimus.

Siekdamas sudaryti kuo palankesnes sąlygas kapitalo rinkos plėtrai, Lietuvos bankas užtikrina reguliavimo kokybę ir teisinį aiškumą: teikia pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių priemonių rinkų plėtrą, formavimo, skleidžia informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus ir imasi kitų priemonių Finansinių priemonių rinkų įstatymui ir kitiems su finansinių priemonių rinka susijusiems teisės aktams įgyvendinti. 

Atnaujinta 2015-01-21