Apie priežiūrinę veiklą

Lietuvos bankas vykdo nuolatinę kredito ir mokėjimo įstaigų finansinės būklės analizę, vertina jų veiklą, kontroliuoja, kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys normatyvai ar kiti reikalavimai, analizuoja kredito ir mokėjimo įstaigų sistemos veiklos rodiklius bei tendencijas, suteikia prižiūrimoms įstaigoms veiklos licencijas, leidimus, sutikimus. Be to, Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų bei prižiūrimų įstaigų tarpusavio ginčus ir teikia rekomendacijas, kaip, Lietuvos banko nuomone, turėtų būti išspręstas konkretus ginčas tarp vartotojo ir finansų įstaigos.

Kredito įstaigų priežiūra

Kredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti, ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus reikalavimus bei tarptautinius apskaitos standartus ir Bazelio komiteto rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.

Lietuvos bankas nuolat analizuoja kredito įstaigų finansinę būklę, vertina jų veiklą, kontroliuoja, kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys normatyvai, nagrinėja bankų sistemos veiklos rodiklius ir tendencijas. Lietuvos bankas nuolat inspektuoja ir tikrina kredito įstaigas (paprastai ne rečiau kaip kartą per metus komercinius bankus ir kas dveji metai kredito unijas). Inspektuojant kredito įstaigas, daugiausia dėmesio skiriama jų veiklos didžiausios rizikos sritims – tikrinama, kaip valdoma kredito, likvidumo, rinkos ir operacinė rizikos, ar veiksmingas šių rizikų valdymas. Jei inspektavimo metu nustatoma kredito įstaigų veiklos trūkumų ar teisės aktų nesilaikymo atvejų, reikalaujama juos pašalinti, o prireikus taikomos teisės aktuose nustatytos poveikio priemonės.

Europos Sąjungos valstybių bankų filialų Lietuvoje priežiūrą atlieka tos šalies, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija. Lietuvos bankas yra atsakingas už filialų likvidumo normatyvo vykdymo priežiūrą, stebi jų indėlių koncentraciją, analizuoja finansinius rodiklius, turto ir įsipareigojimų pokyčius, pajamas ir sąnaudas, taikomas vidaus kontrolės priemones, atlieka patikrinimus pagal savo kompetenciją.

Nuo 2008 m. pradžios komerciniams bankams Lietuvoje taikomi nauji kapitalo pakankamumo skaičiavimo reikalavimai, parengti pagal Europos Sąjungos direktyvas. Jais vadovaudamiesi, bankai skaičiuoja  ne tik reguliuojamojo kapitalo poreikį, bet ir vertina vidaus kapitalo pakankamumą.

Lietuvos bankas komerciniams bankams yra nustatęs visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimus. Tokia informacija padeda komercinio banko klientams, investuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims geriau įvertinti banko veiklos rezultatus, jo atliekamas operacijas bei banke vykstančius rizikos valdymo procesus. Kita vertus, didesnis skaidrumas taip pat skatina komercinius bankus tiksliau vertinti ir kontroliuoti prisiimamą riziką.

Mokėjimo įstaigų priežiūra

Mokėjimo įstaiga – mokėjimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas, kuris nėra kredito ar elektroninių pinigų įstaiga, negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir leisti elektroninių pinigų. Mokėjimo įstaigos, be mokėjimo paslaugų, turi teisę teikti glaudžiai su šiomis paslaugomis susijusias papildomas paslaugas, taip pat leidžiama joms vykdyti kitą su mokėjimo paslaugomis nesusijusią veiklą.

Lietuvos bankas atlieka nuolatinę mokėjimo įstaigų teikiamų mokėjimo paslaugų ir glaudžiai su šiomis paslaugomis susijusių papildomų paslaugų dokumentinę priežiūrą, prireikus inspektuoja, rengia teisės aktus, reglamentuojančius mokėjimo įstaigų veiklos, rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir kitus reikalavimus.

Lietuvos bankas mokėjimo įstaigoms teikia metodinę pagalbą įgyvendinant įstatymų ir Lietuvos banko valdyboje priimtų teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo įstaigų veiklos, rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir kitus reikalavimus, nuostatas.

Draudimo rinkos dalyvių priežiūra

Draudikų ir draudimo tarpininkų priežiūros tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų (toliau – vartotojai) interesų ir teisių apsaugą. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais, tarptautiniais standartais ir geriausia draudimo priežiūros praktika, vykdo draudimo rinkos dalyvių priežiūrą bei teisinį reglamentavimą.
 
Lietuvos bankas kontroliuoja, ar draudikai ir draudimo tarpininkai vykdo teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimus bei licencijavimo sąlygas. Draudikų ir draudimo tarpininkų priežiūra vykdoma analizuojant jų finansinių ir statistinių ataskaitų duomenis bei kitą priežiūros institucijai pateikiamą informaciją (atliekant dokumentinę priežiūrą), taip pat inspektuojant įmones.

Aktyviai dalyvaudamas formuojant bei įgyvendinant valstybės draudimo ir draudimo priežiūros politiką ir siekdamas informuoti visuomenę apie pasikeitimus draudimo rinkoje, Lietuvos bankas nuolat analizuoja draudimo rinkos rodiklius ir prognozuoja jos vystymosi tendencijas.

Draudikų priežiūra

Lietuvos bankas stebi draudimo įmonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, finansinę būklę, kontroliuoja, kaip vykdomi techninių atidėjinių pakankamumo, jų padengimo turtu, mokumo atsargos, garantinio fondo, persidraudimo reikalavimai, vertina jų vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei draudimo įmonių elgseną rinkoje vartotojų atžvilgiu.

Kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvoje (toliau – filialai), finansinę priežiūrą vykdo atitinkamų valstybių narių, kuriose registruotos įmonės (filialų steigėjos), priežiūros institucijos. Lietuvos bankas, siekdamas disponuoti pakankama informacija apie šių įmonių finansinę būklę, bendradarbiauja su jas prižiūrinčiomis institucijomis, taip pat nagrinėja vartotojų ginčus su filialais ir skundus dėl jų veiklos bei vykdo elgsenos rinkoje vartotojų atžvilgiu priežiūrą.

Draudikai privalo laikytis nustatytų viešai skelbiamos informacijos reikalavimų. Draudimo įmonės ar filialo interneto svetainėje privalo būti esminė informacija apie įmonę, finansinės ataskaitos, draudimo produktų aprašymai, išmokų mokėjimo, skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos, priklausomų draudimo tarpininkų sąrašai.

Draudimo tarpininkų priežiūra

Nepriklausomi draudimo tarpininkai – draudimo brokerių įmonės – tarpininkaudami įsigyjant draudimo apsaugą atstovauja vartotojo interesams. Draudimo brokerių įmonės yra licencijuojamos Lietuvos banko ir privalo vykdyti šiai veiklai keliamus reikalavimus (kapitalo pakankamumo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo, atskiros banko sąskaitos, vartotojų informavimo ir poreikių nustatymo). Lietuvos bankas taip pat rengia draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus – tik tokius egzaminus išlaikę bei Draudimo brokerių rūmų nariais tapę asmenys gali vykdyti draudimo brokerių veiklą.

Priklausomų draudimo tarpininkų – draudimo agentų – veikla nėra licencijuojama, už jų veiklą tiesiogiai yra atsakingos draudimo įmonės, kurioms jie atstovauja.

Finansinių priemonių rinkų priežiūra

Finansinių priemonių rinkos dalyviai – tai finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, investicines paslaugas teikiantys bankai, reguliuojamos rinkos ir jų nariai, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas bei sąskaitų tvarkytojai.

Finansinių priemonių rinkos dalyvių priežiūros pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad šalies finansų rinka veiktų sąžiningai, efektyviai ir skaidriai, mažinti rinkos sisteminę riziką, skatinti tvarią plėtrą ir užtikrinti investuotojų informavimą bei apsaugą.

Lietuvos bankas išduoda licencijas ir leidimus Finansinių priemonių rinkos dalyviams, stabdo ir panaikina jų galiojimą bei stebi ir kontroliuoja, kad rinkos dalyviai veiktų stabiliai, būtų patikimai valdomi ir gebėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

Be to, Lietuvos bankas prižiūri, kad reguliuojamos rinkos dalyviai laikytųsi sąžiningos prekybos taisyklių, o investuotojai laiku gautų visą teisės aktuose nustatytą privalomą atskleisti informaciją.

Kartu siekiama užtikrinti, kad, teikiant investicines paslaugas, su investuotojais būtų elgiamasi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kad jie gautų visą reikalingą informaciją, leidžiančią priimti racionalius investicinius sprendimus.

Siekdamas sudaryti kuo palankesnes sąlygas kapitalo rinkos plėtrai, Lietuvos bankas užtikrina reguliavimo kokybę ir teisinį aiškumą: teikia pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių priemonių rinkų plėtrą, formavimo, skleidžia informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus ir imasi kitų priemonių Finansinių priemonių rinkų įstatymui ir kitiems su finansinių priemonių rinka susijusiems teisės aktams įgyvendinti.